Naujiena
Iškiliam menininkui Jonui Mekui – 100
Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas paminėti menininko avangardinio kino ir literatūrinės kūrybos įtaką pasaulinei kultūrai ir naujų meno formų paieškai, formuojant visuomenės istorinę sąmonę, skatinant neprarasti lietuviškumo ir garsinant Lietuvos vardą, 2022-uosius paskelbė Jono Meko metais.
Jono Meko gimimo šimtmetį mini ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis, juk J. Mekas (1922-12-24 –2019-01-23) buvo pasaulio pilietis. Gimęs 1922 m. Semeniškiuose, Biržų raj., 1944 m. kartu su broliu Adolfu pasitraukė į Vakarus. Penkerius metus praleido įvairiose darbo bei pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, o 1949 m. emigravo į JAV ir apsistojo Niujorke.
Biografinį Meko laikotarpį, nuo išvykimo iš Lietuvos, iki pirmųjų metų Jungtinėse Amerikos Valstijose, išraiškingai pasakoja vienas svarbesnių ir įdomesnių šio autoriaus tekstų – jo dienoraštis „Žmogus be vietos: Nervuoti dienoraščiai“, išleistas 2000 m.
Pirmą kartą į gimtuosius Semeniškius J. Mekas kartu su broliu Adolfu bei jo žmona Pola Chapelle grįžo tik 1971 m., praėjus 27 metams po išvykimo. Sunku įsivaizduoti, ką broliams reiškė grįžti į gimtąjį kraštą po šitiek metų. Sugrįžimo akimirkas bei savo jausmus abu Mekai užfiksuoja kino juostoje. Gimtosios žemės bei namų ilgesys, o kartu ir tėvų įskiepytos gyvenimo vertybės puikiai atsiskleidžia brolių Mekų rašytuose ir 2019 m. paviešintuose laiškuose mamai bei kitiems namiškiams knygoje „Gyvenimo lai(š)kai“.
Jonas Mekas daugeliui gerai žinomas kaip lietuvių kilmės JAV filmų kūrėjas, poetas, eseistas. Dažnai laikomas amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviu. Jonas Mekas ne vieno širdyje įsirėžė kaip ryški, savita ir įtraukianti asmenybė. Jo mintys ir regėjimas visuomet buvo nukreipti į Lietuvą, ypač į savo gimtąsias žemes. Jis sakė: „Mes einam, ir einam, ir einam. Iš kažkur, į kažkur“...
Nepaisant aktyvios kino veiklos, Jonas Mekas visada save laikė Lietuvos poetu ir rašytoju. Jono Meko literatūra yra ne ką mažiau subtili nei kinas. Jo knygos paplitusios Amerikoje, Anglijoje, Japonijoje. Periodikoje publikuota poezijos vertimų į anglų, švedų, italų, lenkų kalbas (bibliografiją žr. ČIA).
Siūlome susipažinti su trumpomis dokumentinėmis D. Simaičio ir T. Jačiausko apybraižomis (iš LRT Plius mediatekos, 2022 m.):
