Naujiena
Tautinių kostiumų paroda „Tautinis kostiumas – Aukštaitijos regiono atspindys”
2020 m. autorė už pateiktą austų tautinių drabužių kolekciją gavo meno konkurso „Aukso vainikas“ aukščiausią apdovanojimą.
Maloniai kviečiame aplankyti!
Dėkojame individualių įmonių „Bičiulis” ir „Gustė” savininkėms už suteiktus manekenus parodai surengti.
Aukštaičių drabužių spalvų gama
Lietuva – nedidelis kraštas, kuris turi kelis etnografinius regionus su jiems būdingais spalvų deriniais ir ornamentika, nusistovėjusiais per ilgą laiką bei ilgainiui virtusiais išskirtiniais tautinės tapatybės ir identiteto ženklais. Vienu iš tokių ženklų yra Lietuvos tautinis kostiumas, kuris tapo vienu svarbiausių tautos ir valstybės atpažinimo simboliu.
Kiekviename Lietuvos regione tautinis kostiumas pasižymi savitais ypatumais. Aukštaičių tautinis kostiumas savo forma, audimo būdu, raštais ir šviesiomis spalvomis laikomas vienu seniausių Lietuvoje ir dažnai naudojamas kaip etalonas, atstovaujant Lietuvą tarptautiniuose renginiuose (inf. šaltinis).
Visoje Lietuvoje moters tautinį kostiumą XIX a. sudarė marškiniai, du sijonai, prijuostė, liemenė ir apavas. Aukštaitijos regiono moterų drabužiai pasižymi vyraujančia balta spalva. Svarbiausi šio tautinio rūbo atributai:
• Nuometas – baltos spalvos simbolinis ištekėjusios moters galvos apdangalas. XIX a. pab. vietoje nuometo moterys dažniau dėvėjo skaras ir kykus – plonas linines ar medvilnines kepurėles, puoštas biseriu ir kaspinais. Merginos galvas dabindavo karūnėlėmis, galionais, skarelėmis ir kalpokais.
B. Andrijauskienė
Nuotrauka iš asmeninio archyvo.
• Balti lininiai marškiniai, kurių rankovės, perpetės ir krūtinė dažniausiai buvo puošiami įaustais raudonais geometriniais raštais.
• Languoti sijonai. Vyravo languoti žalios ir raudonos spalvos derinio sijonai. Papildomos spalvos - violetinė, geltona, juoda. Išimtis – Švenčionių rajone dėvėti skersadryžiai sijonai ryškiomis apačiomis.
• Balta lininė prijuostė, žemai puošiama įaustu raudonu ruožu – raudona ornamento juosta arba siaurų dryželių grupe.
Birutės Andrijauskienės kurti tautiniai kostiumai.
Nuotraukos šaltinis: www.zkc.lt
• Juostos – dekoratyviniai audiniai, skirti drabužiams sujuosti, sijonų, prijuosčių juosmenims parišti. Būdavo rinktinės arba pintinės, paprasto rašto, neplačios, nešiojamos po liemene.
• Liemenė, viena svarbiausių ir gražiausių aukštaitiško moters kostiumo dalių, gaminama iš brangaus pirktinio audinio – šilko, brokato, aksomo. Spalvos – raudona, auksinė geltona, sidabrinė. Liemenės būdavo dviejų tipų – keturskvernės ir nuo liemens pridurtais klostytais skvernais. Priekyje suvarstoma siauromis juostelėmis arba susegama sidabro ar žalvario sagėmis.
Aukštaitijos regiono moterų drabužių pavyzdžiai.
Nuotraukos šaltinis: www.kmintys.lt
• Papuošalai: vakarų aukštaičių – pūsto sidabro arba gintaro karoliai, o rytų – smulkūs koraliniai arba stikliniai.
***
Birutė Andrijauskienė
Zarasų kultūros centro scenografė, tautodailininkė audėja
Nuotrauka Rimanto Bikulčiaus
Augau Klaipėdoje. Esu žemaitė. Tėtis kilęs iš Plungės, mama iš Telšių. Į Aukštaitiją nutekėjau 1993 metais. Nuo paauglystės mano gyvenimas po truputį ėmė suktis folkloro pasaulyje. Gal tai lėmė vaikystės išgyvenimai bei įspūdžiai. Didžiausi vaikystės įspūdžiai įstrigo atminty, kai maža būdama varstydavau babytės namuose paslaptingos spintos girgždančias duris, kilnodavau didžiulės medinės dėžės dangtį. Man vis rūpėdavo pažiūrėti į ten sudėtus labai gražius audinius. Ir tik jau suaugusi supratau, jog tai buvo kraičio skrynia, kad tai buvo namie austi audiniai – lovatiesės, balto lino audiniai, pilki raštuoti rankšluosčiai. O labiausiai patikdavo čiupinėti lininius nėrinius, prisiūtus prie tų pilkų audinių.
Birutė Andrijauskienė pasipuošusi Aukštaitijos krašto tautiniu kostiumu.
Nuotraukų šaltinis: www.udiena.lt
Su namie austais audiniais susidūriau ir ištekėjusi. Pasirodo jaunystėje audė vyro močiutė Anastazija Svidinskienė. Keletą audinių ir audimo stakles išsaugojo jos dukra, mano anyta, Alma Ubonienė. Ji perdavė juos man.
2003 baigiau Zarasų rajono kultūros bendrijos „Sėla“ projekto „Tradicinių amatų artelė“ tradicinio audimo mokymo programą. Projekto vadovė Rimutė Vitaitė („Aukso vainiko“ laimėtoja 2017 m.).
Tai buvo mano pirmieji bandymai austi. Mane austi mokino įgudusi audėja Adelė Tumėnienė („Aukso vainiko“ laimėtoja 2009 m.). Ji išmokino daug audimo technikų. Tada ir pamilau šį amatą visa širdimi. Su Rimute Vitaite pradėjome domėtis aukštaitiško tautinio kostiumo gamyba. Tai yra lietuviškas paveldas ir lietuviškas identitetas. 2020 metais baigiamojoje konkursinėje “Aukso vainiko“ parodoje, skirtoje Tautodailės metams paminėti, taikomosios dailės srityje, konkursui pateikusi tautinių kostiumų kolekciją, pelniau aukščiausią apdovanojimą – „Aukso vainiką“. Audinius kostiumams audžiame pagal muziejinius pavyzdžius, kartais šiek tiek įdedame į audinius savo interpretacijos, kad audiniai nebūtų vienodi. Čia ir atsiranda kūryba, tačiau stengiamės išlaikyti senovinius lietuviškus raštus ir spalvas.
Pagarbiai, Birutė
Autorės interviu programai „Utenos Diena“:
https://www.youtube.com/watch?v=WtazvkquDG8&t=34s
