Naujiena

2025 m. vasario 18 dieną 16:00 val. Visagino viešoji biblioteka kviečia visus į viešąją paskaitą, skirtą 2025-iesiems – Lietuvių liaudies dainų metams.

Daina – neatsiejama lietuvių kultūros dalis, per amžius lydėjusi tautą džiaugsmo ir skausmo akimirkomis, išsaugojusi protėvių patirtį ir jausmus.

Apie liaudies dainų prasmę, jų vaidmenį kasdienybėje ir kultūrinį paveldą kalbės Zarasų kultūros centro etnografė Diana Skvarčinskaitė.

Kviečiame visus besidominčius lietuvių folkloru ir tradicine kultūra!

Lietuvių liaudies dainų paveldas: istorija, reikšmė ir ateitis

Lietuvių liaudies dainos yra vienas iš unikaliausių ir svarbiausių tautinio identiteto elementų, lydėjęs lietuvius per amžius. Jos pasakoja apie gyvenimo ritmą, tradicijas, gamtą ir žmogiškųjų santykių grožį. 2025-ieji metai yra ypatingi, nes minimos 200-osios pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio publikavimo metinės. Tai ne tik reikšmingas istorinis momentas, bet ir puiki proga atsigręžti į tautosakos vertybes bei skatinti jaunąją kartą jas puoselėti.

Liaudies dainų raidos kelias

Lietuvių liaudies dainų išsaugojimas ir sklaida prasidėjo dar XIX a., kai žymus kultūros veikėjas Liudvikas Rėza 1825 m. išleido pirmąjį dainų rinkinį. Jo darbas paskatino tolimesnį dainų fiksavimą ir tyrinėjimą, leidžiant išsaugoti vertingą paveldą ateities kartoms. Per du amžius buvo surinkta daugybė dainų, kurios šiandien yra neatsiejama Lietuvos kultūrinio identiteto dalis.

Dainos atspindi tautos istoriją, dvasinę patirtį ir kasdienybę. Jose atsiskleidžia gamtos vaizdiniai, žmonių santykiai, socialinė padėtis ir net religiniai aspektai. Tiek džiaugsmas, tiek liūdesys yra išreikšti subtiliai, dažnai per metaforas ir simbolius.

Dainuojanti Lietuva

Lietuvos gyventojai nuo seno buvo vadinami dainuojančia tauta. Liaudies dainos lydėjo žmogų nuo gimimo iki mirties, skambėdavo per šventes, darbą, buities darbus ar net karinius žygius. Skirtingai nuo daugelio Vakarų Europos tautų, kur liaudies dainavimas ilgainiui nunyko, Lietuvoje dainos išliko gyvos iki šių dienų.

Vienas iš unikalių lietuvių liaudies dainų bruožų yra sutartinės – senovinės polifonijos pavyzdys, kuris yra išskirtinis Baltijos regione. Sutartinės atspindi bendruomeniškumą ir darną, kurios reikšmė išliko svarbi ir šiandien.

Liaudies dainų reikšmė šiandien

Nors modernizacija keitė gyvenimo būdą, lietuvių liaudies dainos vis dar gyvuoja, adaptuojamos naujoms muzikos formoms ir interpretuojamos šiuolaikinėje scenoje. Dainuojamosios tautosakos festivaliai, folkloro ansambliai ir jaunimo iniciatyvos rodo, kad susidomėjimas senosiomis dainomis nemažėja.

Mokyklose, bendruomenėse ir net populiariosios muzikos scenoje vis dažniau galima išgirsti folkloro elementus. Tai įrodo, kad liaudies dainos nėra tik istorijos reliktas – jos yra gyvas, besikeičiantis ir aktualus kultūros reiškinys.

Išsaugokime mūsų dainuojamą paveldą

2025-ieji – Lietuvių liaudies dainų metai – yra puiki proga ne tik pasidomėti, bet ir aktyviai prisidėti prie tautosakos puoselėjimo. Skatinant jaunimą domėtis liaudies muzika, organizuojant edukacinius renginius ir fiksuojant senolių dainuojamą paveldą, galime užtikrinti, kad dainuojamoji tradicija nenutrūktų.

Liaudies dainos yra ne tik muzika – tai tautos balsas, perduodamas iš kartos į kartą. Jos yra mūsų istorijos, kultūros ir dvasios dalis. Tad atsigręžkime į jas, atraskime jas iš naujo ir pasidalinkime su pasauliu.