Renginys
Restauruota knyga iš Kijevo-Pečersko Lavros
2023 03 02
2023 m. pradžioje į Visagino viešąją biblioteką kreipėsi miesto gyventoja su prašymu padėti jai atgaivinti stipriai sugadintą knygą, turinčią ypatingą sakralinę reikšmę. Tai buvo Biblija – svarbiausia krikščionių knyga, atspausdinta Kijevo-Pečersko Lavros spaustuvėje 1909 m. Simboliška, kad žodžių „Biblija“ ir „Biblioteka“ šaknys turi etimoliginį ryšį, kuris veda savo istoriją nuo Senovės Graikijos laikų ir kyla nuo giminingo graikiško žodžio „Βιβλίον“ (vert. „knyga“) reikšmės. Toks vidinis sąlytis su knyga giluminiame prasmių lygyje skatino imtis įsipareigojimo ir nelengvo uždavinio. Laukė kruopštus darbas, kuriuo metu buvo svarbu rasti atitinkamą teksto derinį, rankiniu budu iš naujo susieti tekstą ir atspausdinti puslapius, parinktus pagal atitinkamą spalvos sprektrą. Kitame darbo proceso etape profesionalus knygų restauratorius, gerb. Aleksejus, atidžiai surišo puslapius ir suteikė naują viršelį. Darbo metu dėmesys buvo akcentuojamas į autentiškumą ir originalių puslapių saugojimo skaičių. Bibliotekos darbuotojų pastangomis ir restauratoriaus darbo dėka knyga atgijo naujam gyvenimui. Tikimės, kad šis leidinys, nepaisant visų laiko išbandymų, tarnaus ilgus metus.
Knyga eksponuojama bibliotekoje (Taikos pr. 52) iki kovo 8 d. Kartu ekspozicijoje yra rodomos dvi labai retos maldaknygės, datuojamos 1896 ir 1906 metais.
Kviečiame visus, pasinaudojus proga, ateiti ir pamatyti šias retas knygas.
Knyga eksponuojama bibliotekoje (Taikos pr. 52) iki kovo 8 d. Kartu ekspozicijoje yra rodomos dvi labai retos maldaknygės, datuojamos 1896 ir 1906 metais.
Kviečiame visus, pasinaudojus proga, ateiti ir pamatyti šias retas knygas.
---
Kijevo-Pečersko Lavros spaustuvė - viena seniausių ir istoriškai įtakingiausių spaustuvių Mažojoje Rusijoje. Ją 1615 m. įkūrė Kijevo-Pečersko Lavros archimandritas Eliziejus Pleteneckis (tarp 1550/1554 – 1624 m.)
Dauguma spaustuvės leidinių buvo išleista senąja bažnytine slavų kalba, tačiau buvo ir knygų kitomis kalbomis. Būdingas bruožas buvo leidėjų bandymas priartinti knygas prie skaitytojo, kai kurias dalis išverčiant į šnekamąją kalbą.
Kijevo-Pečersko spaustuvės leidimai išsiskyrė sudėtinga spausdinimo technika. Daugelis jų, ypač teologiniai darbai, buvo išleisti dideliu formatu ir turėjo didingą išvaizdą. Leidiniai turėjo titulinį puslapį, papuoštą graviūromis pagal knygos siužetą. Be knygos pavadinimo, joje buvo pažymėti išleidimo metai ir vieta. Kitoje pusėje buvo žymimas spaustuvės mecenatų herbas.
Dauguma spaustuvės leidinių buvo išleista senąja bažnytine slavų kalba, tačiau buvo ir knygų kitomis kalbomis. Būdingas bruožas buvo leidėjų bandymas priartinti knygas prie skaitytojo, kai kurias dalis išverčiant į šnekamąją kalbą.
Kijevo-Pečersko spaustuvės leidimai išsiskyrė sudėtinga spausdinimo technika. Daugelis jų, ypač teologiniai darbai, buvo išleisti dideliu formatu ir turėjo didingą išvaizdą. Leidiniai turėjo titulinį puslapį, papuoštą graviūromis pagal knygos siužetą. Be knygos pavadinimo, joje buvo pažymėti išleidimo metai ir vieta. Kitoje pusėje buvo žymimas spaustuvės mecenatų herbas.
