Vita Širvinskienė
Vita Širvinskienė
Gimiau 1970 m. Vilniuje. Nuo 1978 metų gyvenu Visagine. Mokiausi Visagine, o vėliau baigiau Vilniaus edukologijos Universitetą ir įgijau dailės ir technologijų mokytojos specialybę. Kurti eilėraščius pradėjau dar mokykloje. Eilėraščių tema gimsta netikėtai, stebint žmonių gyvenimus ar įvairius įvykius. Bandau savo jėgas ir rašant grožinę literatūrą, tačiau pagrindinės sritys yra labiau susijusios su kūryba meno srityje - tapyba ant šilko (batika) ir tapyba ant drobės aliejiniais dažais ir epoksidine derva. Kuriu paveikslus šiuolaikiniam interjerui mėginant suderinti prabangą ir paprastumą. Idėjų semiuosi iš gamtos ir gyvenimo prasmės. Domiuosi žmogaus dvasinio ir emocinio gyvenimo galimybėm, - psichosomatika ir tai stengiuosi atspindėti paveiksluose.
Dalyvavau pristatydama savo kūrybą įvairiose parodose ir kultūriniuose renginiuose.
„Kalėdos“
Balti laukai lyg angelo stebuklas,
Kalėdų rytas šiltas, nors žvarbus.
Ant stalo žvakė lyg didžiausias turtas
Paskleis jaukumą po visus namus.
Nurims laukai stebuklo gruodžio laukiant,
Ir jį pajus visi šalia savęs.
Baltu sniegu, lyg patalu paruoštu.
Ateis Kalėdos per baltus laukus.
Kur šiluma ten MEILĖ ir RAMYBĖ –
Kalėdų stalas gruodžio naktyje,
O staltiesė baltesnė net už sniegą,
Tik tai tada, kai gera širdyje.
***
„Iš Angelo delnų“
Lyg iš saulės šviesos ir švelnių nėrinių,
Baltas kelias tolyn nuvilnijo.
Tarp beribio dangaus ir platybių baltų,
Mėnuo ryškiai per naktį švytėjo.
Stebuklinga naktis ir bemiegiai laukai,
Jų platybėse stūgauja vėjai.
Šiluma tik širdy ir šilčiausi jausmai,
Nes žinai, - jie nurims, nekadėjai.
Ir svaigiam siautuly šių bekraščių laukų,
Su palaima Dangaus begaline,
Dovanos tau ramybę ir laimingų dienų,
Baltas naujas rytas iš Angelo delnų.
***
„Mamai“
Kai mama mums mažiukams rankytę paduoda,
Mes nebijom suklupti ir randam paguodą.
Dar ilgai atsiminsim, kaip buvom maži
Ir po pievą rasotą bėgiojom basi.
Kai minutė apkarsta lyg šermukšnių sula,
Visada palaikai ir paguodi viena.
Ir net ašarai riedant išmokei šypsotis,
Gyvenant mylėti ir dėl laimės aukotis.
Tau akimirkos sunkios, kai slegia diena,
Kai vaikai išsibarsto ir lieki viena,
Bet širdelė suspurda vėlei laimės pilna,
Kai šalia išgirsti: „Labas, myliu, MAMA!“
***
„Daiktai“
Augom, užaugom lytėdami laiką,
Viskas pakito, tik liko daiktai.
Primena jie sugrąžindami vaizdą,
Dulkėm užklotą nuo mūsų storai.
Dulkėm nusėtas ir mūsų gyvenimas,
Lyg vaiduokliukai atrodo žaislai.
Primena jie, kad anksčiau buvo visko,
Visko daugiau, ko netekom lengvai.
Žvelgiam keistai mes į savo gyvenimus,
Skubam pirmyn, lyg sugrįšim atgal.
Viską turėsim ir visko neteksim,
Liks tiktai dulkėm nusėti daiktai.
Galerija
